Dilgėlinė

ICD-11

Chronic Spontaneous Urticaria EB00.1;

Acute Urticaria : EB00.0;

Inducible Chronic Urticaria: EB01.

Sinonimai

Urtikarija.

Apibrėžtis

Dilgėlinė yra putliųjų ląstelių reakcijos sukelta liga, pasireiškianti išbėrimu pūkšlėmis, angioedema ar abiem požymiais.

Etiologija ir patogenezė

Histamino ir kitų tarpininkų (sin. mediatorių) išsiskyrimas iš putliųjų ląstelių lemia vazodilataciją, padidėjusį kapiliarų pralaidumą, skysčių kaupimąsi, viršutinės dermos edemą ir niežėjimą. Yra daug dilgėlinės atsiradimą nulemiančių mechanizmų (nuo IgE priklausomos I tipo reakcijos, nespecifinių histamino išsiskyrimą skatinančių medžiagų, komplemento aktyvinimo (autoimuninės kilmės dilgėlinė – IgG prieš IgE ar prieš IgE receptorius), taip pat kiti ne iki galo išaiškinti mechanizmai. Įvairi etiologija, žr. klasifikaciją.

Simptomai

Staigi pradžia, kelių valandų laikotarpiu atsiranda eriteminių dėmių ir pūkšlių. Būdingas stiprus niežėjimas. Dažnai kartu atsiranda angioedema. Jeigu pūkšlės išlieka daugiau nei 24 valandas, tikėtina urtikarinio vaskulito diagnozė (šioje fazėje tikslinga atlikti odos biopsiją).

Klasifikacija

Pagal ligos eigą:

Ūminė dilgėlinė: trukmė < 6 sav.
Ūminė pasikartojanti dilgėlinė: paūmėjimų epizodai, besikeičiantys su besimptomiais remisijos intervalais, trunkančiais kelias savaites arba mėnesius.
Lėtinė dilgėlinė: trukmė > 6 sav.

Pagal etiologiją:

Imuninė (alerginė) dilgėlinė:

IgE sukelta (I tipo) reakcija į maisto produktus, vaistus, bičių arba vapsvų toksinus, baltymus ir kitas egzogenines medžiagas, pvz., lateksą, augalines medžiagas (kontaktinė dilgėlinė).
Imuninių kompleksų sukelta (III tipo reakcija).
Autoimuninė (autoantikūnai prieš IgE arba FcE receptorius).

Neimuninė dilgėlinė:

Tiesioginis tarpininkų (sin. mediatorių) išsiskyrimas iš putliųjų ląstelių: sukelia maisto produktai, maisto priedai, vaistai.
Fizinė dilgėlinė (spaudimo, šalčio, karščio, vibravimo). Nesteroidinių vaistų nuo uždegimo (NVNU) netoleravimas.
Gretutinių ligų sukelta: virškinimo sistemos parazitinės ligos, infekcijos, skydliaukės patologija, kepenų ligos (virusiniai hepatitai), kitos virusinės infekcijos, jungiamojo audinio ligos.
Idiopatinė (60–70 proc. lėtinės dilgėlinės atvejų).

Laboratoriniai tyrimait

Mažai informatyvūs. Remiamasi anamneze ir objektyvaus tyrimo duomenimis. Tikslinga atlikti odos dūrio mėginius reakcijai į maisto produktus ir vaistus nustatyti. Rutininiai tyrimai (bendrasis kraujo tyrimas, biocheminiai tyrimai).

Komplikacijos

Anafilaksinis šokas.

Diagnostika

Klinikiniai požymiai.

Diferencinė diagnostika

Urtikarinis vaskulitas, makulopapulinės egzantemos, Svyto (Sweet) sindromas, daugiaformė raudonė (erythema exudativum multiforme).

Gydymas

Ūminė dilgėlinė: antros kartos H1 antihistamininiai vaistai H1 receptorių antagonistai. Esant sunkiai formai – trumpas sisteminių kortikosteroidų kursas.
Lėtinė dilgėlinė: antros kartos H1 antihistamininiai vaistai. Atsparioms formoms gydyti – sisteminiai kortikosteroidai, leukotrienų antagonistai, imunosupresiniai vaistai (ciklosporinas A) anti-IgE (Omalizumabas).

1.1.1 Dilgėlinė