3.1.5 Melanocitų kilmės apgamas

2F20.Z

Pigmentinis apgamas, neavus pigmentosus, kartais vadinamas tiesiog – apgamas.

Melanocitinės kilmės apgamas yra melanocitų ląstelių sankaupa epidermyje ir (arba) dermoje.

Melanocitai yra kilę iš neuroektodermos. Embriogenezės metu jie migruoja į odą. Dažniausiai melanocitų kilmės apgamai atsiranda per pirmuosius dvidešimt gyvenimo metų. Galimas rizikos veiksnys yra padidėjęs ultravioletinės spinduliuotės poveikis odai vaikystėje.

Odos spalvos arba pigmentinė dėmė, papulė, mazgelis ar mazgas. Dispazinis (netipiškas) apgamas dažnai yra asimetriškas su raudonai rudu kraštu, požymiai atitinka ABCD(E) taisyklę (žr. sk. „Melanoma“).

Melanocitų kilmės apgamo variantai: mėlynasis apgamas, mongolo dėmė, įgimti (plaukuoti) apgamai (įskaitant didelius arba visą liemens sritį apimančius apgamus).

Padidėjęs skaičius melanocitų, išsidėsčiusių atskirai arba lizdais. Išskiriami variantai: melanocitų proliferacija epidermyje (jungties apgamas), tik dermoje (dermos apgamas) arba jų proliferacija epidermyje ir dermoje (sudėtinis, sin. mišrus, apgamas). Melanocitų kilmės apgamas su ląstelių atipijos požymiais laikomas displaziniu apgamu.

Retais atvejais gali virsti melanoma.

Dauginiai melanocitų kilmės apgamai (> 50), melanoma, kurių pagrindiniai rizikos veiksniai yra šviesus odos tipas ir stiprūs odos nudegimai nuo saulės vaikystėje.

Klinikiniai požymiai, dermatoskopija, histologinis tyrimas.

Kiti pigmentiniai, dažniausiai įgyti odos navikai, melanoma, seborėjinė keratozė, pigmentinė pamatinių (sin. bazalinių) ląstelių karcinoma; rečiau – histiocitoma, hemangioma, fibroma.

Ekscizija arba stebėsena (naudojant ABCD(E) taisyklę, žr. sk. „Melanoma“).