Galvos utėlėtumas

ICD-11

1G00.0

Sinonimai

Galvos utėlėtumas, pediculosis capitis.

Apibrėžtis

Stipriai niežtintis galvos odos bėrimas, sukeltas kraują siurbiančių galvos utėlių – dažniausiai vaikams.

Etiologija ir patogenezė

Galvinė utėlė, Pediculus capitis, yra 2,25–4 mm dydžio šeimininko – žmogaus – kraują siurbiantis ektoparazitas. Praradusios kontaktą su šeimininku jos žūva kambario temperatūroje per vieną savaitę. Iš kiaušinėlio (glindos) per 7 dienas išsirita lerva, kuri per 17 dienų lytiškai subręsta. Perduodama iš žmogaus žmogui, ypač artimo kontakto metu. Galvinės utėlės plinta endeminiuose arealuose – vaikų darželiuose ir mokyklose.

Simptomai

Stipriai niežtinčios rausvos papulės galvos srityje, ypač užausio, pakaušio ir kaklo nugariniame paviršiuje, randamos utėlių glindos (kiaušinėliai), tvirtai prikibusios prie plauko stiebo, utėlės (gyvi parazitai surandami ne visuomet).

Vieta

Dažniausiai galva, ypač užausio ir pakaušio sritys.

Komplikacijos

Piodermija (impetiga), gali būti susijusi su pakaušio ir (arba) kaklo limfmazgių padidėjimu; susivėlusių plaukų kaltūnas.

Diagnostika

Klinikiniai požymiai, surandama glindų arba utėlių.

Gydymas

Bendrosios priemonės: aštriomis šukomis pašalinti galvines utėles ir glindas. Plaukus išskalauti acto tirpalu (1 : 1). Svarbu išplauti paciento drabužius, patalynę ir rankšluosčius mažiausiai 52 °C temperatūroje, gerai išdžiovinti. Daiktus, kurių negalima išplauti, 14 dienų laikyti sandariuose plastikiniuose maišuose, plaukų šepečius ir šukas išplauti karštu vandeniu su muilu. Išsiurbti užuolaidas, kilimus, baldus ir čiužinius. Izoliuoti 2 dienas su sergančiu pacientu kontaktavusius vaikus. Pacientui ir glaudų kontaktą turėjusiems su juo asmenims reikia paskirti gydymą (pvz., permetrino šampūną), po 10 dienų gydymą kartoti.

2.4.4 Galvos utėlėtumas