2.2.8 Migruojančioji (lėtinė) eritema

1C1G.0

Erytema chronicum migrans.

Iš centro į periferiją plintanti žiedinė eritema.

Borrelia burgdorferi (B. afzelii, B. garinii) infekcija, plintanti per tikrąją odą po erkės (Ixodes ricinus) įkandimo. Daugiau nei 40 proc. užsikrėtusių erkių randama Vidurio ir Rytų Europos, Skandinavijos miškų regionuose, gegužės–spalio mėnesiais. Rizikos grupės: ūkininkai, bėgikai, žygeiviai, šunų augintojai; paplitimas 1–15/100 000 per metus.

• Inkubacinis laikotarpis: 1–4 savaitės.
• Oda: aiškių ribų žiedo formos eritema (kartais centre matomas erkės įkandimas), kuri plinta iš periferijos ir nyksta centre.
• Eritemos centras: blyškus, rausvas, hemoraginis arba vezikulinis. Galimos dauginės žiedinės eritemos. Bendrieji simptomai: galvos, kaklo, sąnarių skausmai, karščiavimas.

Meningoradikulitas, artritas, karditas (laidumo sutrikimai), encefalopatija.

Anamnezė, klinikiniai požymiai, PGR iš pažeidimo: sukėlėjo DNR išskyrimas; serologinis borelijų tyrimas dažnai būna neigiamas.

Dilgėlinė, kitos figūrinės eritemos, grybelis.

Doksiciklinas po 100 mg 2 k./d 14 dienų.